Mano mėgiamiausias patiekalas nuo 2011-ųjų - lazanija. Negaliu jai atsispirti, suvalgiusi dvigubą porciją, vis tiek paslapčiomis vis prasuku pro indą dar vienam kąsneliui. Tad užmačius lazanijos sriubos receptą, būtų buvę keista, jei būčiau jos neišbandžiusi. Lazanijos, žinoma, ši sriuba/troškinys neatstos, tačiau bus gardu.
Į keptuvę pas mėsą beriame smulkintus svogūnus ir pakepiname, kol nuskaidrės.
beriame česnaką ir pakepiname pusę minutės.
Jei kepinome viską keptuvėje, perpilame keptuvės turinį į puodą.
Pilame į puodą pomidorus, prieskonius ir cukrų, sultinį, dedame lauro lapus, pagardiname druska ir pipirais ir paliekame troškintis 20-30 minučių, dar sodresniam skoniui - valandą.
Suberiame makaronus ir dar troškiname 20 minučių.
Rikotą sumaišome su kietuoju sūriu.
Išpilstome sriubą į dubenėlius, ant viršaus dedame po pora šaukštų rikotos ir tiekiame.
P.S. Dar vienas variantas lazanijos sriubos, kuomet ricotta įmaišoma į sriubą ir troškinama kartu, o pabaigoje, išpilsčius į dubenis, ant viršaus užbarstoma mozzarella ir orkaitėje užkepma: oh sweet basil
Šakočio pusbroliu vadinamas pyragas mano akyse vaidenosi jau seniai (labai seniai. Labai!). Ir kartą, bežiūrėdama Great British bake off, pažiūrėjau visą jo istoriją: Zalcvėdelio miestelio pasididžiavimas baumkuchenas yra mūsų šakočio tikras brolis. Wikipedia netgi daro prielaidą, kad mūsų šakotis yra senesnis už baumkucheną. Beja, mūsų šakotis man yra daug gražesnis už vokiškąjį baumkuchen'ą, kuris yra arba lygus arba gumbuotas, o ne raguotas, kaip mūsiškis. Mano minėtos laidos dalyviai kepė Schichttorte, kuris ir yra lietuviškuose internetuose pasklidęs šakočio pusbrolis, t.y. tas pats bankuchenas, tik sluoksniuotas horizontaliai, o ne vertikaliai, ar dar kitaip tariant, keptas orkaitėje kepimo formoje, o ne krosnyje ant besisukančio iešmo. Čia laidos teisėjo Paul Hollywood receptas. Jis nuo lietuviškuose bloguose paplitusio recepto (visur keliauja tas pats receptas, net Beatos laidoje filmuotas receptas yra būtent šis) skiriasi gerokai mažesniu sviesto kiekiu.
Tai tiek istorijos. Dabar mano įspūdžiai. Pyragas tikrai skanus, o įjungus vaizduotę, tikrai primena tą senovišką minkštą šakotį. Na, o jei ragauja nieko nežinantis apie jo prašmatnią kilmę, tai vertina kaip keksą. Pagaminti jį taip pat nėra sudėtinga. Jau ragaudama rezultatą supratau, kad mano įsivaizduojami ploni tešlos sluoksniai vis dėlto nebuvo tokie ir ploni. Dėl tos pačios priežasties man vienas sluoksnis kepdavo ne 1-2 minutes, o kone - penkias. Bet pats procesas neprailgo, tad tikrai neatmetu galimybės jį išsikepti dar kartą. Beja, 9,5 kartus iš 10 aš pyragams/keksams/keksiukams ir pan. jokių glaistų, kepurių ir kepurėlių negaminu, bet šiam aš labai norėjau užtupdyti balto šokolado glajų. Oi, kaip jis ten tiko! Beja, šio pyrago didelis pliusas, kad jis nuo laiko (aišku, proto ribose) tik skanėja. Ragavome mes jį gal trečią dieną po iškepimo, ir visas dienas kiek valgėme, buvo labai skanu. Susiruošusi kepti, turėjau tik 5 kiaušinius, tad perskaičiavau visus kiekius ir pateikiu abu variantus, bet kepkit pilną normą, tikrai neprapuls :)
Taigi, mums reikės (visi produktai turi būti kambario temperatūros):
Pyragui:
350 g (250 g) sviesto
350 g (250 g) cukraus
7 (5) didelių kiaušinių
200 g (143 g) miltų
150 g (107 g) krakmolo
3 VŠ (2 VŠ) riebios grietinės
žiupsnio druskos
1 AŠ vanilės ekstrakto (naudojau vanilinį cukrų)
Glajui:
70 g balto šokolado
1/4 puodelio riebaus pieno ar grietinėlės
Papuošimui (pasirinktinai):
kokoso drožlės
migdolų plokštelės
spanguolės, džiovintos ar šviežios
rozmarinai
ir t.t.
Paruošimas:
Miltus ir krakmolą išmaišome atskirame dubenyje ir atidedame trumpam į šalį.
Atskiriame kiaušinių baltymus nuo trynių.
Išplakame baltymus iki tvirtų putų, kad nebūtų baisu apversti dubenį virš galvos ir atidedame trumpam į šalį.
Kitame dubenyje, sviestą su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska išplakame iki purumo.
Į sviesto plakinį po vieną įplakame trynius, po kiekvieno paplakant, kad neliktų pėdsako.
Įplakame grietinę.
Įsijojame miltus su krakmolu ir išmaišome.
Galiausiai įmaišome plaktus baltymus.
26 cm skersmens kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Jei naudojame kekso formą, ją patepame sviestu, pabarstome miltais, miltų perteklių iškratome.
Orkaitę įkaitiname grilio rėžimu iki 220 laipsnių temperatūros.
Ant kepimo formos dugno plonai paskirstome tešlą. Geriausia tai padaryti konditeriniu teptuku. Skaniau ir gražiau, jei tas sluoksnis būtų kuo plonesnis.
Kepame kol gražiai paruduoja. Trukmė labai priklauso nuo orkaitės, sluoksnio storio ir pan., bet po kelių sluoksnių atsiranda taisyklė.
Traukiame kepimo formą iš orkaitės, tepame naują sluoksnį ir vėl dedame į orkaitę.
Taip žaidžiame, kol baigiasi tešla.
Iškepusį pyragą šiek tiek atvėsiname formoje, tada iškrečiame iš jos ant grotelių ir paliekame visiškai atvėsti.
Glajui skirtus produktus ištirpiname vandens vonelėje ir apliejame keksą. Pabarstome norimais pabarstukais, glajui sustingus dedame į maišelį bent vienai dienai, kad subręstų.
P.S. Benaršydama po receptus, atradau marcipaninę šio pyrago versiją, kurią būtinai reikės išbandyti, tik dar neišsirinkau pagal Jamie Oliver ar pagal Aušros iš Vaikai ir Vanilė receptą.
Jau tapusi mano Naujametinio vaišių stalo žanro klasika - želė. Aš ir vėl atsilikusi metų metais nuo tendencijų ir tik dabar (2020-ųjų išvakarėse, taip, čia - pernykštis desertas) pasigaminau alkoholinę želė. Jų būna visokių - ir su putojančiu vynu, ir su tiesiog vynu, su degtine, viskiu, tekila ir t.t. ir pan. Manoji žele - su sidru. Turiu pasakyti, kad desertas nenuvylė, veikiau atvirkščiai - labai patiko. Indą gausiai užpildžiau uogomis, tad buvo ir gaivu, ir labai skanu.
Na ir, žinoma, sveikinu su artėjančiais 2022-aisiais ir linkiu, kad jie būtų sūkmingi, laimingi, kupini atradimų ir gerų įspūdžių!
želatinos, skirtos 300 ml skysčio (skaitykite instrukciją ant pakelio, jos labai skirtingos)
200 g braškių
saujos aviečių
saujos šilauogių
1 mandarino
Paruošimas:
Želatiną paruošiame pagal instrukciją ant pakelio. Dažniausiai tai būna užmerkti vandenyje tam tikram laikui, ištirpinti (bet ne užvirti!).
Sidrą pilame į puodą, beriame cukrų ir ant nedidelės kaitros pakaitiname, kol ištirps cukrus. Neperkaitiname, nes išgaruos visas alkoholis (čia jei svarbu, kad jie kažkiek liktų).
Į sidrą supilme tirpintą želatiną ir paliekame pravėsti.
Į indą (-us), kuriuose ruošime želė, supjaustome pasirinktas uogas ir vaisius.
Užpilame pasiruoštu sidru ir dedame į šaldytuvą sustingti.
Kartą man reikėjo labai greitų ir lengvų pietų. Sriubas, deja, aš verdu be galo retai, bet būtent tą kartą aš pagalvojau apie sriubą. Paėmus jau paruoštą ir šaldiklyje tupinčią moliūgų tyrę ir konservuotus pomidorus savo sultyse, sriuba paruošta per akimirką. Iš pradžių tik pasišaipiau iš idėjos sriubą pabarstyti duoniukais, bet vėliau pagalvojau, kad tekstūrai tai pagelbės ir tie traškučiai visgi labai tiko. Dar pagalvojau, kad tobulai būtų tikę skrebučiai, bet neturėjau nei jų, nei laiko jiems pagaminti. Man buvo labai skanu!
Taigi, mums reikės (3 porcijoms): 1 puodelio moliūgų tyrės 400-600 ml konservuotų pomidorų (aš naudojau 700 ml) 1 l sultinio (nenaudojau, vietoje to sultinio kubelis, skysčio papildomai nepyliau) 1/2 AŠ imbiero miltelių 1/2-2 AŠ čili dribsnių 2-3 česnako skiltelių 1-2 AŠ cukraus (naudojau rudąjį) druskos, pipirų pagal skonį
Šį receptą nusižiūrėjau vieno PC reklaminiame žurnale. Jis man pasirodė įdomus, skanus ir lengvai bei greitai pagaminamas. Receptą aš pakeičiau pagal savo skonio receptorius bei šaldytuvo turinį. Rezultatas man tikrai patiko, o kai valgiau kitą dieną - pašildytą, jis buvo apskritai super skanus ir tada supratau, kaip jį patobulinti dar labiau. Pagal originalų receptą troškiniui skirtus produktus reikėtų tiesiog supilti į kepimo indą, iškeptus kukulius išdėlioti tolygiai ant viršaus, ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 minučių. Taip padarius, patiekalas buvo visai nieko, bet šiek tiek blankokas ir kažko trūko. Kitą dieną, šildydama likučius ant viryklės, juos šiek tiek primiršau ir jie gerai pasitroškino, bet rezultatas buvo super! Ir tada aš prisiminiau, kad visiems patiekalams, kuriuose dalyvauja pomidorai, tam kad atsiskleistų visi skoniai (ir nugaruotų skysčių perteklius), juos reikia troškinti bent pusvalandį. Tad pastaba kitam kartui, kuris tikrai bus!
2 skardinių ( po 400 g) konservuotų pomidorų (naudojau naminius)
2 saujų špinatų (neturėjau, nenaudojau)
druskos, pipirų, Provanso žolelių ar kitų mėgiamų prieskonių
1 AŠ rudojo cukraus
Paruošimas:
Kukuliams skirtus ingredientus gerai išminkome.
Šlapiomis rankomis formuojame nedidelius kukulius ir kepame keptuvėje arba kaip aš: orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių temperatūros apie 15 minučių.
Naudojant svogūną, pirmiausia jį pakepiname keptuvėje, kol suminkštės ir lengvai apskrus, tuomet beriame smulkintą česnaką ir jam paskleidus aromatą, pilame konservuotus pomidorus.
Pomidoru sant nedidelės ugnies patroškiname bent 20 minučių.
Tuomet pilame visas pupeles, dedame špinatus, prieskonius, viską išmaišome.
Ant viršaus tolygiai išdėliojame kukulius.
Šauname iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 120 minučių arba uždengiame dangčiu ir patroškiname ant nedidelės kaitros tiesiog ant viryklės.
Čirviniai blynai man yra vaikystės savaitgalių prisiminimas. Kiek aš atmenu, retas savaitgalis apsieidavo be jų. Mama, o vėliau ir aš pati, juos kepdavome ant ugnies vartomoje čirvinių blynų keptuvėje (o tada aš juos kapodavau su trintomis braškėmis ir šaltu pienu). Kartais man atrodo, kad dabar, kepdama čirvinius blynus elektrinėje keptuvėje, niekaip neišgaunu to skonio, kaip vaikystėje.
Šie blynai ne tokie, kaip anksčiau mano išbandytieji čirviniai blynai su daug sviesto ir cukraus, ir kurie labiau desertiniai, nei pusrytiniai. Šiandieniniai - paprasti, kasdieniški, jaukūs, minkšti ir švelnūs, ir labai skanūs bei primena vaikystę, kai juos kepdavau tešlą maišydama "iš akies".
Labai skanus troškinys! Šaltuoju metų laiku gana dažnai gaminu mūsų mėgstamą čili troškinį su jautiena, bet atėjus šiltesniam laikui norisi šiek tiek lengvesnio patiekalo. Šis troškinukas tikrai puikus, o ir lengvai pagaminamas.
Svogūną susmulkiname ir pakepiname aliejuje ar ghee svieste (naudojau pastarąjį)kol nuskaidrės.
Papriką supjaustome smulkiai ir beriame pas svogūnus. Pakepiname kelias minutes.
Česnaką supjaustome ir beriame į keptuvę. Pakepiname pusę minutės.
Kepintas daržoves beriame į puodą, kuriame troškinsime.
Į keptuvę įpilame dar aliejaus ar ghee sviesto ir apskrudiname maltą vištieną vis pasmulkinant mentele.
Apkepusią vištieną beriame į puodą pas daržoves.
Jei neudojame šviežius pomidorus, juos nulupame (įpjauname viršūnę kryžmai ir dedame kelioms akimirkoms į verdantį vandenį, oda lengvai nusilups), supjaustome ir beriame į puodą. Konservuotus pomidorus tiesiog supilame į puodą ir šiek tiek pasmulkiname mentele ar šaukštu.
Į puodą suberiame prieskonius, dedame sultinio kubelį, supilame pupeles, įpilame ~1 puodelį vandens (čia jau reikia stebėti troškinio norimą tirštumą).
Uždengiame puodą ir paliekame troškintis ant nedidelės ugnies apie pusvalandį. Kartais pamaišome ir paragaujame ar netrūksta druskos.
Jei taip nutiko, kad netyčia pražiopsojote skanųjį bananų sunokimą, nemeskit jų lauk. Net kai bananai jau šlykščiai juodi, iš jų dar gali gautis skanių dalykų. Jau ne vienerius metus kepu bananinius keksiukus. Patikėkit - jie nuostabūs! Sočiam ir skaniam pusryčių variantui šiuos bananus sunaudosite gamindami avižinius bananinius blynus. Kadangi man jau norėjosi naujovių, aš nusprendžiau išbandyti kažką naujo ir pasirinkau tokį pusiau sveikuolišką variantą. Sveikuolišką, nes nenaudojami kvietiniai miltai, pieno produktai ir cukrus. Vietoje jų tik avižiniai miltai + kokosų ar augalinis aliejus bei medus. Aš ne dietistė ar mitybos žinovė, ne man spręsti ar čia jau stebuklas, ar ne. Ką galiu spręsti, tai apie skonį. O skonis man patiko - toks lengvai riešutinis (man visada kepiniai su avižiniais miltais turi tokį skonį), kepiniams su avižniais miltais būdinga tekstūra (aš ją vadinu "šlapio smėlio"), bet - ne sunkus.
Beja, man visiškia sveikuoliško varianto vis tiek nepavyko išgauti, nes taip kažkaip netyčia pritrūkau avižinių miltų ir likutį keičiau kvietiniais. Įdarui naudojau kažkada nusipirktus juodojo šokolado lašelius karštam šokoladiniam gėrimui, nes stumdėsi lentynoje nepanaudoti.
Mano vyriškiai paragavę šio kekso pradėjo išsidirbinėti, tad aš jį supjausčiau riekėmis ir užsišaldžiau. Ir tais rytais, kai norėjosi saldžių pusryčių, atsišildydavau skrudintuve pora riekių, užsitepdavau sviesto (cha, sveikuolė) ir su kava karališkai papusryčiaudavau. Jokio sąžinės graužimo!
2/3 puodelio medaus ar klevų sirupo (naudpojau medų)
2 kiaušinių
2 trintų bananų
1/2 AŠ druskos
Įdarui (pasirinktinai):
50 g smulkintų riešutų
100 g šokolado kepiniams
100 g razinų ar kitų džiovintų vaisių, didesnius susmulkiname
Užbaigimui:
cinamono ar cinamoninio cukraus pabarstymui
Paruošimas:
Medų ir aliejų išplakame.
Įplakame po vieną kiaušinį.
Įmaišome trintus bananus.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir cinamonu ir įmaišome į plakinį. Nepermaišome, tešloje gali likti keletas gumulėlių
Galiausiai suberiame pasirinktus priedus ir lengvai išmaišome.
Patepame kepimo formą sviestu arba ištiesiame kepimo popieriumi. Aš naudojau pastarąjį. Supilame tešlą, pabarstome viršų cinamonu ar cinamoniniu cukrumi.
Kepame iki 165 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5-60 min. Kepimo laikas labai priklausys nuo priedų ir orkaitės. Manasis keksas kepė tikriausiai 1 val.15 min. Svarbu patikrinti mediniu pagaliuku - jei jis įkištas ir ištrauktas nepasivėlęs tešla - keksas iškepė.
Iškeptą keksą išp radžių atvėsiname kepimo formoje, vėliau perkeliame ant grotelių ir atvėsiname iki galo.
Šio troškinio idėją "pasiėmiau" pietaudama praėjusią vasarą vienoje kavinėje. Man labai patiko saulėje džiovintų pomidorų suteiktas skonis. Ir štai, vieną dieną, nusprendžiau šį troškinį pagaminti. Receptą suimprovizavau, o rezultatas, leisiu sau būti nekuklia, gerokai pranoko valgytą troškinį kavinėje ir aš jį gaminau jau daug kartų.
Troškinys pavyko kupinas sodrių skonių ir spalvų. Ryškios spalvos lėkštėje tamsiuoju metų periodu dar labiau aktualu. Dar vienas privalumas - darbo tikrai niekingai mažai, ypač palyginus su gautu rezultatu, kuris puikiai tinka bet kuriuo metų laiku.
1 česnako skiltelės (manoji buvo degtukų dėžutės dydžio)
1 didelės morkos
1 raudonos paprikos
5-6 pievagrybių
5 vnt. saulėje džiovintų pomidorų puselių
3 bulvių
1 kubelio sultinio (naudojau daržovių)
1 rozmarino šakelės
Paruošimas:
Vištieną marinuojame mėgstamais prieskoniais. Aš naudojau paprikos miltelius, kuminą, pipirus, druską, česnako granules. Užpyliau šiek tiek aliejaus, balzamiko acto, išmaišiau ir palikau šaldytuve pasimarinuoti pora valandų.
Įkaitiname keptuvę ant šiek tiek kaitresnės ugnies su šiek tiek ghee sviesto. Apkepame vištieną. Iškepti visiškai nereikia, užteks apskrudinti. Ji dar troškinsis troškinyje.
Aš troškinimui naudojau emaliuotą ketaus puodą, tad daržoves kepinau jau jame.
Įkaitiname ghee sviestą puode, ir beriame plunksnelėmis pjaustytus svogūnus.
Paskui česnaką beriame kubeliais pjaustytas morkas, tuomet papriką ir pievagrybius. Pakepiname daržoves kelias minutes.
Iškeptą vištieną supjaustome didesniais gabalėliais ir beriame į puodą.
Suberiame kubeliais pjaustytas bulves.
Į keptuvę, kurioje kepė vištiena, įpilame vandens ir su mentele visą prikepusį gėrį nugramdome ir pilame į puodą. Įpilame papildomai vandens, kad daržovės būtų neapsemtos per pirštą.
Įdedame sultinio kubelį (nebūtina, bet man patinka), rozmarino šakelę, saulėje džiovintus pomidorus, išmaišome, uždengiame ir paliekame troškintis 40 min. Aš po puodo dangčiu dar uždėjau kepimo popieriaus lapą, kad sandariau užsidengtų.
Kas gali būti geriau, nei skanus patiekalas, kuriam paruošti beveik nereikia pastangų ir tik šiek tiek laiko. Produktai elementarūs, bet skonis - puikus. Įdomesnis gaminimo būdas - pakepinti vermišelius sausoje keptuvėje. Tai suteikė patiekalui papildomo skonio, o patys makaronai išvirę nesulipo. Ir man, ir vyrui buvo sunku sustoti valgyti (taip, kartojom, aš - ne kartą). Rekomenduoju!
Vištieną supjaustome kubeliais, pagardiname druska, pipirais, paprikos milteliais ir džiovintais česnakais. Atidedame į šalį.
Įkaitiname sausą keptuvę, suberiame vermišelius ir kaitiname kol jie parus. Nuolat maišome, kad nesudegtų. Išberiame į lėkštę ir kol kas atidedame.
Keptuvėję įkaitiname ghee sviesto ar aliejaus ir pakepiname smulkintą svogūną, kol suminkštės.
Beriame smulkintą česnaką ir pakepiname pusę minutės.
Į keptuvę beriame vištieną ir apkepame.
Ten pat keliauja šiaudeliais pjaustytos morkos, kuminas. Šiek tiek viską pakepiname, uždengiame dangčiu ir kelias minutes patroškiname.
Tolygiai ant viršaus paskirstome makaronus, užpilame verdančiu vandeniu, kad viskas būtų apsemta vandeniu per pirštą, dar pagardiname druska ir uždengus dangčiu verdame apie 5 minutes. Jei po šio laiko dar yra vandens nudengiame ir leidžiame nugaruoti.
Pirmą kartą paragavus kaliaropės, man buvo toks atradimas, kad kitais metais jos pati pasisėjau. Kai nusibodo ją skanauti tiesiog nuluptą ir supjaustytą šiaudeliais, pradėjau ieškoti kaip gi dar skaniai ją paruošti.
Pirmasis bandymas - salotos. Kažkada buvau užmačiau receptą, vėliau virtuvėje prisiminiau, pagaminau, o po to dar kartą paskaičiau receptą. Nuo originalo šiek tiek nukrypau. Kai kuriuos ingredientus pamiršau (fetos tikrai gaila - būtų dar tobuliau). Saulėgrąžas galvojau, kad sugalvojau pati. Burokėlį sąmoningai pasirinkau orkaitėje keptą, o ne žalią.
Mūsų namuose uogienės išgyvena renesansą. Vaikystėje, kai nebuvo kitų variantų išsaugoti vasarą žiemai, uogienių stiklainių mama privirdavo nesuskaičiuojamus kiekius. Ir aš jau nebepamenu, kuri buvo mėgstamiausia. Dabar man skaniausias - slyvų džemas. O nemėgiamiausia - aviečių uogienė... O mano vyrui atvirkščiai - aviečių uogienė - mėgiamiausia ir vienintelė, kurią valgo. Netyčia užmačiau aviečių uogienės receptą, kurį visai panorau išbandyti ir... slyvų džemas turėjo šiek tiek pasislinkti. Ši uogienė su žaliųjų citrinų ir imbiero natomis tiesiog puiki. Baltas ar brie sūris su ja tiesiog sužiba! Beja, mano vyrui ji nepatiko, jis tradicinių skonių mėgėjas.
Man patys geriausi patiekalai tokie, kurie paruošiami viename puode, skardoje ir pan. Šis patiekalas - vienas iš tokių, kai vienu ypu paruošiame ir pagrindinį patiekalą ir garnyrą. O jei dar skanu. Ir buvo skanu. Labai! Taigi, mums reikės: Kotletams: 500 g maltos mėsos (naudojau kiaulieną su jautiena) 1 svogūno, tarkuoto 3 riekių sumuštinių duonos pieno duonai užmerkti 1 kiaušinio druskos, pipirų, džiovinto česnako granulių
Daržovėms (rinkitės mėgiamas, man prireikė):
3 bulvių
1 morkos
1 svogūno
paprikos
brokolio
cukinijos
aliejaus
balzamiko acto
druskos, pipirų
džiovintų česnako granulių
Provanso žolelių
Paruošimas:
Batono ar sumuštinių duonos riekeles užpilame pienu ir paliekame išmirkti. Aš užpilu, kad apsemtų.
Sumaišome visus kotletams skirtus produktus. Duoną į dubenį verčiame su visu pienu. Mėsą gerai išminkome ir išdaužome.
Bulves supjaustome šiaudeliais, morkas griežinėliais, svogūną skiltelėmis. Viską beriame į indą, kuriame kepsime, pašlakstome keliais šaukštais aliejaus, šlakeliu balzamiko acto, pagardiname druska ir prieskoniais. Viską išmaišome ir paskleidžiame lygiu sluoksniu ant kepimo indo dugno.
Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10 min.
Ištraukiame kepimo indą su daržovėmis, formuojame kotletus ir juos išdėliojame tolygiai ant daržovių ir grąžiname į orkaitę. Kepame 20 minučių.
Pasiruošiame likusias daržoves. Jos iškepa greitai, tad jas dedame kepti pabaigoje. Cukiniją supjaustome griežiniais, brokolį išskirstome žiedynais, papriką supjaustome juostelėmis. Vėl pašlakstome keliais šaukštais aliejaus, šlakeliu balzamiko acto, pagardiname druska ir prieskoniais. Viską išmaišome.
Traukiame kepimo indą, paskirstome ant viršaus daržoves ir dar pašauname kepti 10 minučių.
Mano pirmamečiame darže pradėjo derėti cukinijos. Ketinau kepti cukinijų duoną, bet prisėdusi prie savo bandytinų receptų sąrašo netyčia užėjau cukinijų blynų su tzatzikiu receptą ir planai pasikeitė.
O, dievulėliau, kaip skaniai aš pavalgiau! Lėkštę kone išlaižiau. Lengvas patiekalas, bet, anaiptol, nestokojantis skonio. Tą užtikrina gausybė žolelių bei skanusis tzatziki padažas. Tokius blynus kepa graikai (vadina Kolokithokeftedes), turkai (vadina Mücver). Visi kepa panašiai, tik skiriasi naudojamų žolelių kiekiai ir pačios žolelės. Aš šiuos blynus kepiau jau kelis kartus ir galiu pasakyti, kad pasiimkite idėją, o tikslūs kiekiai čia tikrai nėra labai svarbūs. Žemiau surašau originalų receptą, bet vadovaukitės nuojauta.
Nuostabus patiekalas. Visų pirma, žinoma, skoniu. Na, ir kaip dauguma mano ruošiamų patiekalų - lengvai ir greitai paruošiama. Vienareikšmiškai puikus ir kartotinas patiekalas!
*aš vietoje kokosų grietnėlės naudojau kokosų pieno skardinę, kurią atidariau nesuplakusi ir išėmiau nusistovėjusią kietą masę, o likusį skystį panaudojau vietoje vandens, reiklaingo recepte (žr.žemiau)
Lęšiams:
2 svogūnų, paustytų
2 VŠ tarkuoto imbiero
1 vnt. čili pipiro (keičiau čili dribsniais)
1/2 AŠ kumino
1/2 AŠ maltos kalendros
1 AŠ ciberžolės
500 ml vištienos sultinio
125 ml vandens
400 ml kokosų pieno
400 g. raudonųjų lęšių
6 kale lapų (keičiau 200 g špinatų)
druska, pipirai
Pateikimui:
kalendros lapelių (neturėjau)
laimo sulčių (nepastebėjau, kad reikia)
Paruošimas:
Sumaišome raudonojo kario pastą su kokosų greitinėle bei druska ir aptepame ja vištieną. Galima kepti iš karto, aš palikau marinuotis per naktį.
Keptuvėje, kurią galima dėti į orkaitę apkepiname aliejuje ar ghee svieste svogūnus, kol jie nuskaidrės.
Į keptuvę beriame tarkuotą imbierą, smulkintą čili pipirą, kuminą, kalendrą ir viską pakepiname apie 1 minutę.
Supilame vandenį, sultinį, kokosų pieną, suberiame lęšius, įmaišome kale lapus ar špinatus.
Ant viršaus sudedame vištieną oda į viršų.
Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, kol vištiena gardžiai apkeps ir taps minkšta.
Tiekiame pabarstę kalendromis ir apšlakstę laimo sultimis.
Šias kopūstų salotas anksčiau gamindavo mano mama. Senokai tai buvo, bet skonį vis dar atmenu - mėgau be proto. Ji jas gamindavo suvalgymui iš karto, bet man atmintyje išlikę, kad tas kibirėlis galėdavo stovėti šaldytuve ilgokai ir nieko toms salotoms nenutikdavo. Kai neseniai paklausiau mamos recepto, ji tik skėstelėjo rankomis ir prisipažino, kad nebeatsimena... O jei ir "prisimintų", neabejoju, kad sakytų, jog viską deda "iš akies". Aš miglotai atsimenu, kai kažkada klausiau jos recepto, tai būtent tokį atsakymą ir gavau "iš akies - ragauk ir suprasi". Aš nuėjau paprasčiausiu keliu, peržiūrėjau savo užsaugotų receptų klodus ir susiradau kažkada išsaugotą receptą. Tuo pačiu sužinojau, kad šias salotas galima suslėgti sterilizuotuose stiklainiuose ir laikant šaltai išsaugoti net ir žiemai. Reiks kada išbandyti. Dabar salotas gaminau greitam suvalgymui iš penktadalio receepte nurodytų produktų kiekio.
Taigi, mums reikės:
2,5 kg kopūsto
0,5 kg morkų
0,5 kg svogūnų
0,5 kg raudonosios paprikos
200 ml aliejaus
200 ml acto 9% (turėjau tik 6%, pyliau šiek tiek daugiau)
150 g cukraus (aš kiekį mažinu, nes man per saldu)
1,5 VŠ druskos
Paruošimas:
Kopūstus smulkiai supjaustome ir rankomis sumaigome, kad suminkštėtų.
Morkas ir paprikas supjaustome šiaudeliais, svogūnus - smulkiai ir viską sumaišome su kopūstais.
Pas daržoves bpilame likusius produktus, gerai išmaišome.
Jei mišraine šuošiame žiemai, sterilizuojame stiklainius ir į juos standžiai, kad neliktų oro tarpų, sugrūdame salotas. Užsukame ir saugome šaltai.
P.S. Greitam valgymui vietoje acto galima naudoti citrinos sultis pagal skonį. Kažkuriame recepte mačiau jog šios salotos dar gardinamos kmynais, kitame - čili dribsniais. Draugės mama nevalgo svogūnų, tad šiose salotose juos keičia česnakais. Tokią variacija taip pat mačiau internete.
Su cinamonių bandelių diena! Švenčia švedai, o mes kartu su jais!
Atsikandusi šios bandelės aš kone apsiverkiau: kai mokiausi mokykloje, valgykloje buvo paprastutės bandelės, suformuotos kaip 💩 ir apibarstytos cukraus pudra. Buvo nesaldžios, saldumas - daugiausia nuo cukraus pudros, o jos pačios buvo kaip debesėliai lengvos, purios, minkštos. Kai atsikandau ką tik iškeptos ŠIOS bandelės, tai buvo - TAI! Aš jas tikrai dar kepsiu su be nieko, ir valgysiu pasislėpusi. Kad paporinčiau, kokios skanios šios bandelės pasakysiu, kad iki jų iškepimo dienos pastaruosius 12 mėnesių desertą valgiau nedaug kartų, ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum, na gerai - ant abiejų. Bet per metus! Taigi, tą dieną, kai iškepiau šias bandeles, aš jų suvalgiau 4 (keturias!).
Šios bandelės yra King Arthur Baking 2021 metų topinis receptas - kai visas pasaulis sėdėjo namie ir kepė cinamonines bandeles. Pačios bandelės tik iškepę tikrai minkštutės, tiesiog orinės, vėliau struktūra kiek sutvirtėja, bet vis tiek išlieka itin minkšta. O cinamonas ir cukrus su mieline tešla yra "match made in heaven" (tobula kombinacija), tai jau aišku kuo seniausiai visiems.
Šios bandelės keptos su tangzhong - azijietiška mielinių kepinių metodika, kuomet naudojamas plikytas įmaišalas, kurio dėka kepinys yra minkštas, purus ir toks išlieka ilgiau, nei įprastai mieliniai kepiniai.
Kažkaip netyčia šaldytuve užsibuvo mascarpone sūris. Kadangi jokios progos gaminti Tiramisu nebuvo, nusprendžiau, kad reikia kažko kito, o kad jau ruduo - kodėl ne obuolių pyragas? Taigi va.
Rezultatas? Labai skanus! Pyragas ne per saldus, o jo tekstūra labai švelni, vientisa, drėgna. Tikrai ne įprastas (nusibodęs?) biskvitinis pyragas. Ir dar labai sotus. Atrodo ar sviestas 82 proc. riebumo, ar mascarpone sūris irgi to pačio riebumo, bet rezultatas tikrai skiriasi. Išbandykit, tikiu, kad patiks!
2 AŠ kepimo miltelių (originale reikia 4,5 AŠ - man pasirodė nežmoniškai per daug)
2-3 obuolių (išsisukau su vienu)
Paruošimas:
Trynius su cukrumi ir druska išplakame iki baltumo.
Įplakame mascarpone sūrį.
Miltus sumaišome su kepimomilteliais ir įsijojame į tešlą. Įšmaišome (aš įplakiau). Tešla bus labai tiršta.
Baltymus išplakame iki tvirtų putų ir atsargiai įmaišome į tešlą.
Atsegamą torto formą išklojame kepimo popieriumi, šonus patepame sviestu (pamiršau...) ir tolygiai paskirstome tešlą.
Obuolius nulupame, spec. įrankiu išpjauname šerdį, supjaustome centimetro storio griežiniais ir išdėliojame ant pyrago viršaus. Aš saviškį pjausčiau ploniau, tai man užteko ir vieno obuolio. Idealu būtų buvę pusantro obuolio, bet tingėjau lupti antrąjį.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-45 minutes, iki sauso pagaliuko testo (įkištas ir ištrauktas pagaliukas turi būti neapsivėlęs tešla).
Iškepusį pyragą kurį laiką atvėsiname formoje, išimame, o kai visiškai atvėsta - pabarstome cukraus pudra.
Mūsų šeimos nauja meilė - antiena. Pats pačiausias ir šventiškiausias patiekalas - kepta anties krūtinėlė. Kepta antis jau tapo šv. Kalėdų tradicija.
Vieno PC reklaminiam leidiny nusižiūrėjau ne vieną naują antienos receptą. Vienas iš jų - anties šlaunelių. Vieno apsipirkimo metu nusipirkau šlaunelių galvodama, kad namie turiu visko ko reikia, bet grįžusi pamačiau, kad turiu tik ančių šlaunelių, tad antras pasirinkimas be jokios konkurencijos - antiena su raugintais kopūstais. Ir, aišku, neapsirikau! Fantastika! Nuostabu!
Peržiūrime kulšeles, pašaliame visas plunksnas ir padaigus, nussausiname.
Sumaišome kulšelėms skirtus priskonius su sviestu ir ištriname kulšeles. Paliekame marinuotis per naktį.
Įkaitiname keptuvę (aš naudojau ketaus indą, kuriame ir ir troškinau) ant vidutinės kaitros. Dedame kulšeles odele žemyn ir kepame apie 3 minutes. Apverčiame ir kepame dar pora minučių. Išimame ir atidedame.
Keptuvėje likusiuose riebaluose apkepame svogūną ir česnaką.
Kepimo inde sumaišome apkepintus svogūnus, kopūstus, , lauro lapelius, pipirų žirnelius, kmynus. Užpilame sultiniu. Ant viršaus sudėlijame anties kulšeles.Jų sultinys neturi apsemti.
Kepimo indą sandariai uždengiame folija. Aš savo ketaus indą uždengiu kepimo popieriaus lapu, tada dengiu dangčiu.
Kepame iki 130 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 2 valandas.
Po dviejų valandų temperarūrą pakeliame iki 180 laipsnių ir dar kepame 30 minučių.
Indą nudengiame, kulšeles aplaistome susidariusiommis sultimis ir kepame dar 15 minučių, kol odelė skaniai apskrus.
Po šio patiekalo antienos taukų neliks, jie nuostabiai skaniai susigers į kpūstus, tačiau, jei kada kepsite anties krūtinėlę, surinkite taukus ir panaudokite juos kepdami bulves - dieviškas rezultatas!
Velingtono kepsnys paprastai kepamas su jautienos file, bet mano mama gal prieš gerus metus laikraštyje pamatė Velingtono kepsnį su kiaulienos išpjova, jį išsikirpo ir pasidėjo kaip "must try", kurio išpildymas tenka, žinoma, man. Kuriam laikui pasimiršo ši mintis, bet kartą mama bevartydama savo receptus vėl užkliuvo už iškarpos ir nieko nelaukdama nupirko net 3 kiaulienos išpjovas.
Mintis kepti tris vienodus Velingtonus man buvo visai nepatraukli, plius šaldytuve man maišėsi keli likę pievagrybiai ir pradaryta prosciutto pakuotė, tad rezultate turime 2 skonių Velingtono kepsnius bei tiesiog orkaitėje iškeptą kiaulienos išpjovą, kurios receptu pasidalinsiu kada vėliau.
Kuris iš išbandytų Velingtono kepsnių yra skanesnis, niekas iš valgiusių pasakyti negalėjo. Abu skanūs. Mane gal labiau nustebino variantas su garstyčiomis: jei atvirai, aš kepiau du skirtingus skonius, nes nieko gero iš tų garstyčių nesitikėjau. Bet kaip aš klydau! Beja, šie kepsniai labai skanūs tiek šilti, tiek kaip šaltas užkandis.
Bemielę sluoksniuotą tešlą atitirpiname pagal rekomendacjas ant pakelio.
Išpjovas įtriname druska ir pipirais.
Įkaitintoje keptuvėje su keliais šaukštais aliejaus apskrudiname išpjovas iš visų pusių. Aš šią dalį šį kartą praleidau. išimame į lėkštę ir kol kas paliekame.
II variantui į tą pačią keptuvę dedame sviestą ir apkepame kol suminkštės smulkintą svogūną, vėliau beriame smulkintą česnaką ir pakepiname apie pusę minutės.
Pievagrybius, jei turite kombainą, labai smulkiai supjaustome. Jei kombaino nėra, supjaustome smulkiai peiliu ir beriame į keptuvę pas svogūną ir česnaką.
Pievagrybius kepiname, kol nugaruos didesnė dalis jų drėgmės.
Pagardiname šiek tiek druska ir pipirais, čiobreliais, pilame vyną ir nugariname. Atidedame atvėsti.
Ant maistinės plėvelės vieną šalia kitos išdėliojame prosciutto juosteles, ant jų tolygiai paskleidžiame grybų sluoksnį.
Per vidurį tupdome išpjovą ir plėvelės pagalba standžiai suvyniojame išpjovą į kumpio apvalkalą, taip, kad nesimatytų nei išpjovos, nei grybų įdaro. Dedame į šaldytuvą 15 minučių.
Sluoksniuotą tešlą pakočiojame, kad jos pakaktų apvynioti išpjovą.
Traukiame išpjovą iš šaldytuvo, įvyniojame ją į sluoksniuotą tešlą taip, kad neliktų nei plyšelio ir dedame ant kepimo skardos, ištiestos kepimo popieriumi.
I variantui išpjovą aptepame garstyčiomis ir įvyniojame į sluoksniuotą tešlą taip, kad neliktų nei plyšelio ir dedame ant kepimo skardos, ištiestos kepimo popieriumi.